Istorija

Pirmosios Varnių Katedros, pradėtos statyti 1421 m., pėdsakų, vykdant archeologinius tyrimus, nerasta. Medininkų vyskupu paskirtas Jurgis Vilnietis (1453-1464) padedant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui 1463 m. pastatė naują medinę Katedrą ir suteikė šv. Petro ir Povilo vardą. Varnių katedra iškilo kitoje upelio pusėje, vadinamoje Medininkais, vietoje, kur dabar stovi buvusios Varnių kunigų seminarijos rūmai. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila 1519 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, bet jos pastatyti nepavyko. Apie 1555 m. ant mūrinių pamatų pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1680 metais sudegė mieste kilusio gaisro metu.

1681-1691 m. Žemaičių vyskupas kunigaikštis Kazimieras Pacas (1667-1695) savo lėšomis kitoje Varnelės upelio pusėje pastatė naują mūrinę katedros bažnyčią, 1817 m. gaisras ją stipriai suniokojo. Tuo metu Varniuose dirbęs Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1802-1838) paskyrė 15 tūkst. sidabrinių rublių ir katedrą atnaujino. Po sukilimo numalšinimo 1864 m. gubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu vyskupijos centrą iškėlus į Kauną, Katedra buvo paversta Naujųjų Varnių parapine bažnyčia.

Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, buvusi Katedra, įdomus mūrinės architektūros paminklas. Pastatas masyvus, išorė kukli, interjeras turtingas. Barokinė, bazilikinė, kryžiaus plano, dvibokštė bažnyčia. Išilgine ašimi orientuota vakarų - rytų kryptimi. Bažnyčios vidus trijų navų. Centrinė nava aukštesnė ir platesnė už šonines navas, dengta cilindriniu skliautu. Nuo šoninių navų atskirta masyviomis kolonomis. Centrinę navą pratęsianti presbiterija užbaigta trisiene apside, apramstyta kontraforsais. Abipus presbiterijos glaudžiasi dviaukštės zakristijos. Šoninės koplyčios užbaigtos kukliais barokiniais frontonais. Vakarinėje pusėje, pagrindiniame fasade truputį išsikišę į priekį kvadratiniai trijų tarpsnių, kresnokų proporcijų bokštai su vingraus silueto šalmais. Pietų pusėje pristatytas prieangis.

Po bažnyčia esančiame rūsyje yra Žemaičių vyskupų kripta. Čia iki 19 a. vid. laidoti Žemaičių vyskupai. Kriptos centre ant žemo medinio katafalko stiklu dengti karstai, kuriuose guli dviejų Žemaičių vyskupų – Juozapo Arnulfo Giedraičio († 1838) ir Simono Mykolo Giedraičio († 1844) balzamuoti žemiškieji palaikai; pomirtinė Jurgio Giedraičio († 2000) kaukė, kabo du herbiniai kartušai.

Bažnyčios interjeras turtingas barokinių formų. Bažnyčioje yra dvylika gražaus darbo altorių, kurių didysis - gražių proporcijų, medinis, polichromuotas sukurtas 1694 m. Karaliaučiaus meistro Maumo Poloni, 1853 m. medžio drožybos meistro Woldemaro Kolbergo restauruotas didysis altorius, kurio centre, tarp kolonų, įrėmintas altoriaus paveikslas, vaizduojantis Kristaus apsireiškimą šv. apaštalams Petrui ir Pauliui. Centrinį altorių puošia meistriškai sukurtas tabernakulis, padengtas Briuselyje pagaminta sidabrine skarda. Tarp kolonų stovi Piotroviną prikeliančio šv. Stanislovo ir Lietuvos karalaičio šv. Kazimiero skulptūros. Altoriaus viršuje didžiulis Nukryžiuotasis, kurio siluetą pabrėžia per langą sklindanti šviesa, iš šonų angelų ir Romos kareivių figūros. Po Nukryžiuotuoju, tarp angelų įkomponuota Marijos hierograma, papuošta auksuotu - sidabruotu medžio drožinių vainiku. Presbiteriją puošia keturi didelio formato tapytojo Bušmano iš Rygos paveikslai bei šoninis Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altorius, dar vadintas klierikų altoriumi, nes prie jo kasdien klierikams buvo laikomos pirmosios Mišios.

Katedra didžiuojasi stebuklingu Marijos su kūdikiu paveikslu, kuris padengtas pasidabruotu aptaisu (Trakų Dievo Motinos paveikslo kopija) ir įtaisytas jos garbei pastatytame altoriuje šalia zakristijos. Į kairę nuo Didžiojo altoriaus, prie kitos zakristijos sienos stovi Viešpaties Jėzaus Nukryžiuotojo Kančios altorius. Jam iš kairės pusės sienoje įtaisyta didelė balto granito lenta, kurioje surašytos visų Žemaičių vyskupijoje dirbusių vyskupų pavardės (autoriai profesorius Albertas Gurskas ir dailininkas Petras Repšys). Po ja - į Kultūros vertybių registrą įtrauktas krėslas-vyskupo sostas, likęs iš Motiejaus Valančiaus laikų. Kraustydamasis į Kauną vysk. Valančius šį krėslą tyčia paliko Varniuose, kad kaip ženklas žymėtų senąją Katedrą.

Kairėje bažnyčios pusėje koplyčia su šv. Kazimiero altoriumi bei altorius su Marijos Magdalenos paveikslu; ant altoriaus padėtas relikvijorius su šv. Emilijos relikvija signuota vysk. M. Valančiaus dokumentu. Dešinėje pusėje koplyčia su Šventosios Šeimos altoriumi.

Katedroje vertingas valstybės saugomas Žemaičių vyskupų portretų rinkinys bei šventųjų paveikslai „Mykolas Arkangelas“, „Šv. Kazimieras“, „Šv. Stanislovas“, „Šv. Steponas“, „Trys karaliai“, „Šventoji šeima“. Visi įtraukti į Kultūros vertybių registrus. Nežinomo dailininko 18 a. nutapyta drobė „Šv. Ignacas Lojola ir šv. Pranciškus Ksaveras“ buvo eksponuota 2008 m. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje veikusioje parodoje „Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų”.

Varnių katedros vargonai pastatyti 1821 m. Žemaičių vyskupo kunigaikščio Juozapo Arnulfo Giedraičio rūpesčiu po 1817 m. gaisro katedroje. Vargonų meistras žemaitis Juozapas Vaiciulevičius. Vargonų viršutinėje prospekto dalyje matomas Lietuvos kunigaikščių Giedraičių dinastijos herbas bei fundatoriaus vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio inicialai. Vargonus 2011 m. restauravo L. Pikučio vargonų firma.

Varpinėje kabo Varnių varpų liejykloje 1786 m. nuliedintas varpas su šv. Kazimiero reljefu. 1793 m. Katedrai buvo nulietas varpas su žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio herbą vaizdavusiu reljefu. Deja, šis varpas įskilo dar vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, tad 1913 m. Gatčinos (Rusija) mieste veikusioje A. S. Lavrovo bendrovės gamykloje varpas buvo perlietas. Ant naujojo varpo buvo pakartoti pirmtako įrašai ir perkeltas vyskupo S. Giedraičio herbas.

Katedros šventoriuje stovi lurdas, pastatytas 1914 m. kun. A. Juozapavičiaus rūpesčiu, viduje -gana didelė Marijos statula, sukurta Paryžiuje.

1971 m. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai buvo suteiktas kultūros vertybės statusas.

Parengta pasinaudojus leidiniais:

Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios I t. Čikaga, 1980.
Vytautas Merkys. Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. Vilnius, 1999.
Vincentas Juzumas. Žemaičių vyskupijos aprašymas, Varniai, 2013.
Z. Genienė, J. Genys. Varnių kunigų seminarija. Vilnius, 1999.
Varniai. Žemaičių praeitis Nr. 4, Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1996.
Gintautas Žalėnas. Varnių varpų liejykla. Menotyra. 2011. t. 18. nr. 1, Lietuvos mokslų akademija, 2011.
www.varniai-museum.lt
www.heritage.lt