Toks koks esu, su tuo, ką turiu

Net ir netikintis žmogus girdėjo apie Viešpaties mums paliktą maldą „Tėve mūsų“. Joje telpa viskas. Gal ja galima pradėti melstis? Kiekvienam krikščioniui dažnai kyla klausimai: ar mokame melstis ir kodėl reikia melstis, koks maldos tikslas? Iš Naujojo Testamento žinome, kad pats Kristus dažnai melsdavosi ir viešai, ir privačiai. Mes irgi žinome du maldos būdus: intymų vienumoje su Dievu ir viešą su bendruomene. Kuris būdas mums labiau priimtinas? Atmename laikus, kai viešą su bendruomene maldą galėjo praktikuoti tik nedaugelis, nes buvo persekiojami, baudžiami, iš praktikuojančių katalikų buvo viešai tyčiojamasi ar žeminamos užimtos pareigos. Ir tada dauguma pasirinko vienumos bendrystę su Dievu. Forma nesvarbu - garsiai kartojami maldaknygėse surašytų maldų žodžiai ar tiesiog tyloje ir susikaupime rankoje prie širdies spaudžiant rožančių ar kryželį. Vienaip ar kitaip tu esi Jo artumoje, kas yra labai svarbu. Jau pats troškimas melstis yra svarbus. O vieša malda tvirtina santykį ne tik su Dievu, bet ir su greta esančiu.

Kad ir kokia būtų mūsų malda: vieša - privati, nuobodi - smagi, trumpa - ilga, ji visada augina mūsų santykį su Dievu. Malda yra nepamainomas būdas kurti santykį, ir tai yra labai intymus santykis. Bet turime pripažinti, kad dažniausiai kreipiamės į Dievą tik ištikus bėdai, o ne tada, kada galime. Sutuoktinių Mindaugo ir Redos Čičiūnų iš Kretingos pasakojimas, kaip jie meldėsi kartu tik susituokus, kaip meldėsi sužinoję, kad būsimas jų kūdikis gali būti neįgalus, kaip meldžiasi dabar su trimis vaikais, daugumai ALFA kurso klausytojų sukėlė savotišką šoką: pasirodo galima, o ir būtina, melstis kartu garsiai, ko dauguma gėdijasi, nes jiems tai per daug intymu.

Kai kas dar pamena Lietuvoje pamirštą seną tradiciją: vidurdienį sukalbėti Viešpaties Angelo maldą, apie kurią pranešdavo skambantys bažnyčių varpai. Kadangi varpai tyli, pasiryžus ją kalbėti, galima pasinaudoti išmaniuoju telefonu, kuris primintų apie maldai skirtą laiką. Nėra blogų maldų, nes „...tik Dievas mato širdis, o žmogus – tik veidą“ (tėvas Stanislovas). Bet yra aplaidumas maldoje. Atraskime laiką ir būdą melstis. Ir jokio skirtumo ar viešumoje garsiai, ar vienumoje tik mintimis, būkime bendrystėje su Juo, tardami „Toks koks esu, su tuo, ką turiu, pas tave, mano Jėzau, aš ateinu...“.

Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos informacija