TĘSIASI GAVĖNIOS ŠEŠTADIENIŲ PAŠNEKESIAI

Šį šeštadienį prasmingas įvadas į pašnekesį apie Gailestingumo Jubiliejų buvo šv Mišių skaitinys iš Evangelijos pagal Matą apie sūnų paklydėlį ir jo mylintį Tėvą, kuris sugebėjo atleisti sūnui ir išdavystę, ir kitas dideles gyvenimo klaidas, priglaudė jį, viską praradusį ir pažemintą, ir džiaugėsi jo sugrįžimu. Iš tiesų Evangelijos parabolė kalba apie mūsų dangiškąjį Tėvą, kuris nuolat siunčia mums savo Gerąją Žinią, ragindamas būti gailestingus, atlaidžius ir mylinčius.

Po šv. Mišių kunigas Saulius Tomošaitis, Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, pokalbį pradėjo šventojo Augustino malda į Šventąją Dvasią – juk iš tikrųjų tai Ji kalba į žmogų per savo tarpininką kunigą. Trumpai priminęs Gailestingumo Jubiliejaus esmę, Gerosios Žinios istoriją nuo pat Antikos laikų, kun. Saulius akcentavo, kad Gerosios Naujienos centras – Kristus, Dievo sūnus, atsiųstas pas žmones kaip Tėvo gailestingumo įrodymas, per Jį Dievas priartėjo prie kiekvieno žmogaus širdies.  Taigi ir II Vatikano Susirinkime, vykusiame prieš 51 metus, buvo nutarta, kad Bažnyčia turi dar labiau priartėti prie kiekvieno žmogaus, kad jis galėtų prisiliesti asmeniškai prie tikėjimo lobių, kad Bažnyčia jam padėtų, suteikdama meilės vaistus – Gailestingumą. Popiežius Pranciškus vėl suaktualina šią nuostatą – šiandienos pasaulyje žmogus ypač nesaugus, reikia to, kas išgrynintų širdis, todėl ir paskelbtas neeilinis - Dievo Gailestingumo Jubiliejus, kad turėtume atspirties tašką pasaulio žiaurumui ir tamsai. O kai jaučiamės mylimi, su meile galime atsigręžti ir į kitą, tokia dvasių bendrystė – tai balzamas žmogaus širdžiai.

Kunigas Saulius pateikė ryškių pavyzdžių, iliustruodamas juos pasaulinės dailės paveikslų reprodukcijomis. Didelį įspūdį pašnekesio dalyviams paliko Evangelijos pasakojimas apie gailestingąjį samarietį, kuris atėjo į pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo plėšikų. Nepadėjo vargšui nei pro šalį ėjęs rašto aiškintojas, nei kunigas, skubėjęs pas ligonį – abu jie teisinasi, kad turėjo laikytis įstatymų. Jėzus, kuris iš tikrųjų ir yra gailestingasis samarietis, teigia: Izraelis pakliuvo į įstatymo spąstus, jei įstatymai yra svarbiau už artimo meilę. Senoje ikonoje, atspindinčioje šį pasakojimą, plėšikai pavaizduoti kaip velniai – blogio įsikūnijimas, sužeistasis – žmonija, piktosios dvasios sužalota, samarietis – Jėzus, atėjęs gelbėti žmonijos, pasilenkęs prie kiekvieno iš mūsų, sužeisto pykčio, beširdiškumo, abejingumo kito skausmui. Gydantis žaizdas balzamas – tas Dievo Gailestingumas, traukiantis mus iš gyvenimo purvo. Dievo galia – ne žemės drebėjimas, ne žaibai, ne jėgos demonstravimas, o jo pasilenkimas prie žmogaus. Todėl turime imti pavyzdį iš Jėzaus: mūsų galia – ne ginklai, ne valdžia, o meilė žmonėms.

Dievas nepavargsta atleisti, jis veikia kitaip nei žmogus, bet svarbu ne tik priimti jo dovaną, bet ir atsiverti jam. Jis duoda rinktis: būti išgelbėtiems ar užverti jam duris. Dar vienas puikus kunigo Sauliaus pateiktas pavyzdys – iš Mato Evangelijos 9 skyriaus, kur pasakojama apie Mato pašaukimą. Pasakojimas pavaizduotas garsaus XVI a. italų dailininko Karavadžio paveiksle, svarbiame ir menine prasme. Tamsoje, prie laužo šviesos, sėdi  muitininkų būrelis, vienas iš jų - Matas, su jais – ir Kristus. Muitininkai buvo laikomi atėjūnų romėnų tarnais, parsidavusiais dėl sotaus gyvenimo, žydai jų nemėgo. Paveikslo viršuje – šviesos spindulys, krentantis nuo Jėzaus į Matą. Jėzus jį kviečia:,, Sek paskui mane.“ Matas pakilo ir nuėjo paskui Jį.  Jėzui buvo priekaištaujama, kad bendrauja su muitininkais, o jis sakė: ,, Ne sveikuosius reikia gydyti, o ligonius.“ Jis jautė Mato širdį, jo norą keistis, atvira širdis pakeitė jį – Matas tapo  Jėzaus sekėju, evangelistu.

Jubiliejinis Ragas šiais metais primena: atverk širdį, eik į ryšį su Dievu. Gailestingumo metų emblemoje – susiglaudę Dievas ir žmogus - ragina: dalinkis su Dievu, nešk Jo gailestingumą į savo aplinką. O simboliniai vartai, pro kuriuos į šiuos metus įžengė popiežius Pranciškus, - tai mūsų širdies durys, mes turime įsileisti Dievą į savo sielą ir širdį. O tam skirti ir šie turiningi, nuoširdūs Gavėnios šeštadienių pašnekesiai, už kuriuos esame dėkingi jų rengėjams ir garbiems svečiams.

Vlada Vengrienė,
Varnių parapijietė