Skaityti ar neskaityti, arba kaip skaityti Dievo Žodį

Kodėl aš gimiau? Klausimas kamuojantis daugelį iš mūsų. Gimti, gyventi ir numirti - žmogaus būties ratas įgavęs formą, ją naudojęs tam tikrą laiką ir suiręs, grįžęs į pradžią: „iš dulkės esi, į dulkę pavirsi“. Tad kodėl aš gimiau? Atsakymas paprastas - kad būtum laimingas. Laimingi pasijusime tik pilnai realizavę save, gyvenantys pirmiausia santarvėje su savimi ir aplinkiniais. Technologijos keičiasi, bet žmogaus natūra ir jo troškimai nesikeičia. Žmogus visada norėjo, nori ir norės būti laimingas. „Mes patys esame saulė, tad neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, nes nemokam sau kelio nušviesti...“ (Vytautas Mačernis) Žmonija vis dar tebeieško meilės ar pasitenkinimo netinkamose vietose, vildamiesi, kad tai atneš nesibaigiantį džiaugsmą. „Žmogus gyvas ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu išeinančiu iš Dievo lūpų” (Mato 4:4) Jeigu mes norime gyventi pilnavertišką gyvenimą, kaip Dievas mums yra suplanavęs, mes turime klausyti ir paisyti užrašyto Dievo Žodžio. Mes turėtume skaityti ir studijuoti Bibliją, kuri yra tokia pat aktuali mums šiandien kaip ir tada, kai ji buvo parašyta.

Su Lietuvos christianizacija į mūsų kalbą ir kultūrą įsiliejo krikščioniškojo tikėjimo sąvokos kartu su Šventojo Rašto fragmentų vertiniais. Martyno Mažvydo „Katekizme“ - pirmoje lietuviškoje knygoje, išspausdintoje 1457 m., pateiktos dvi psalmės ir Naujojo Testamento ištraukos. Biblijos tekstų vertimų yra 1599 m. išspausdintoje kan. Mikalojaus Daukšos „Postilėje“. Pirmasis visą Šventąjį Raštą į lietuvių kalbą 1579 – 1590 m. išvertė Karaliaučiaus evangelikų liuteronų kunigas Jonas Bretkūnas. Vertimas išliko, bet tada nebuvo išleistas.

1816 m. Vilniuje išleistas Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio išverstas Naujasis Testamentas, Psalmyną, jau uždraudus lietuvišką raštą, išvertė ir vyskupas Motiejus Valančius. Visą Senojo Testamento vertimą per itin trumpą laiką 1990–1995 m. parengė kun. prof. Antanas Rubšys, gimęs Laukuvos parapijoje, už vertimą apdovanotas 1995 m. Nacionaline premija.

O Biblija buvo parašyta per maždaug 1500 metų laikotarpį, tvirtinama, jog ši knyga 100 % yra žmogaus darbas, bet tai pat 100 % yra įkvėpta Dievo. „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.“(Laiškas Timotiejui, 3 sk. 16-17 e.)

Daug didžių žmonių triūsė prie Dievo Žodžio, kad mes juo galėtume naudotis. Bet ar naudojamės, ar skaitome Šventą Raštą? Ir kodėl jį turėčiau skaityti, kai įvairiausių bestselerių pasiūla tokia didelė? Bet, pasirodo, BIBLIJA yra sumušusi visus rekordus ir net nebereitinguojama. Biblija yra Dievo apreiškimas; Jis kalba per šią knygą, kurios nediktavo tiesiogiai, bet veikė per žmones – autorius.

Skaityti ar neskaityti, arba kaip skaityti Dievo Žodį, pirmadienio vakarą ALFA kurso klausytojams aiškino teologijos mokslų magistrė iš Kretingos Aušra Mizgirienė, savais pavyzdžiais pailiustravusi gana skausmingą savo atėjimą pas Dievą. Atėjimas, ieškojimai ir toliau sekę mokslai, prasidėjo nuo IŠGIRSTO DIEVO ŽODŽIO. Ir vėl visi kurso klausytojai buvo itin atidūs, tarsi prikaustyti klausė lektorės, grupelėse jau drąsiau reiškė savo mintis ir nebebijojo prisipažinti, kad Biblijos neskaito, bet čia pat pasižadėdavo, kad pradės skaityti, ar bent įsijungs Marijos radiją, per kurį nuolat skaitomas Dievo Žodis. Dvi mėnesinis žurnalas „ŽODIS tarp mūsų“ - Šventojo Rašto meditacijos kiekvienai dienai pagal tos dienos liturginius skaitinius platinamas ir mūsų bažnyčioje. Tad nelikime be Dievo Žodžio, pririškime jį prie rytmetinio kavos puodelio ir Jo apšviesti patys būkime saulėmis.

Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus informacija