ĮDOMUS POKALBIS APIE ŠVENTUOSIUS IR PALAIMINTUOSIUS

Varnių Šv Apaštalų Petro Pauliaus parapijoje toliau tęsiasi gavėnios pokalbiai. Praėjusį šeštadienį, po Šv. Mišių, į seniūnijos salę susirinkusius tikinčiuosius originaliomis įžvalgomis sudomino jau iš praėjusių metų pažįstamas Tomas Viluckas, iš esmės aptaręs įdomias šventųjų ir šventumo temas. Jis pabrėžė, kad šie metai – Palaimintojo T. Matulionio, svarbaus visai Lietuvai. Prelegentas aptarė palaimintojo tapsmo problemą, grįždamas prie II Vatikano susirinkimo. Visi Dievo tikintieji yra pašaukti į šventumą, juk kelionė į dangų – ne išrinktųjų reikalas, ji prieinama kiekvienam. Taigi, anot Popiežiaus, yra viduriniosios klasės šventumas, jis apima daug žmonių, pasikliaujančių Dievo malone. Dievas pats tave pakelia savo malonės dėka. Mes – ne herojai, malonė mums duota per krikštą.

Remdamasis savo asmenine patirtim, T. Viluckas konstatavo, kad perskaitęs daugybę knygų suvokė: gali gyventi krikščioniškai bet kokiom gyvenimo aplinkybėm. Iškėlęs klausimą, kodėl Lietuvoj tiek nedaug palaimintųjų, nors ne vienas išminčius, pvz., Šv. Pijus, yra pasakę, kad Lietuva – šventųjų kraštas, kalbėtojas stengėsi įtraukti į diskusiją visus klausytojus. Atrodo, svarbiausia tai, kad žmonės melstųsi ir tikėtų, kad tas žmogus šventas, o ne lauktų kunigo paraginimo. Kelias į beatifikaciją nelengvas: turi būti paruošta daug medžiagos. I stadija – paskelbimas Dievo tarnu, tam reikia 500-1000 psl. liudijimų, parašytų labai taisyklingai viena iš 8 pagrindinių kalbų – tam reikia tobulo, intelektualaus raštininko, specialistų, kurie padėtų tą laiptelį perkopti. Pats procesas panašus į teismo: liudytojai, ieškovai, atsakovai, sukaupiama didžiulė byla, vežama į Vatikaną. Postulatorius rašo medžiagą, pateikia kongregacijai.

Kandidatai  dviejų tipų: 1) dorybių, 2) kankinystės. Pirmajam reikia 50 liudytojų, antrajam 20. O kad asmuo būtų kanonizuotas šventuoju, turi būti įrodytas stebuklas, tada jau reikia kelių tūkstančių liudininkų.

Dar vienas veikėjas, dalyvaujantis byloje – Velnio advokatas, kurio užduotis – įrodyti, kad žmogus yra blogas, kad Dievas suklydo žmogų kurdamas. Tokių Velnio advokatų pavyzdžių kalbėtojas pateikė ir iš Lietuvos gyvenimo.

Kartais pavėluojama ruošiant asmenį skelbti šventuoju. Kaip tokį pavyzdį T. Viluckas įvardijo vyskupą Motiejų Valančių. Juk be jo veiklos Lietuva nebūtų valstybė, tai jis pagimdė lietuvybę, jo gyvenimas tobulai atitinka šventųjų gyvenimus. Baigdamas pokalbį, T. Viluckas pasidžiaugė: „ Kiek turime lobių! Mūsų širdyse turi užsidegti troškimas, kad tie lobiai iškiltų į paviršių. Vidurinės klasės šventumo – tokio visiems linkiu!“

Vlada Vengrienė