ARTIMESNĖ PAŽINTIS SU PALAIMINTUOJU MYKOLU GIEDRAIČIU
Ketvirtąjį gavėnios sekmadienį Varnių parapijiečiai pasitiko vėl nauju pokalbiu: šį šeštadienį dvasios tėvas Saulius drauge su kan. klebonu Domu po įspūdingo, įkvepiančio pamokslo iš Katedros visus maldininkus pakvietė į seniūnijos salę pasiklausyti paskaitos apie palaimintąjį Mykolą Giedraitį. M. Giedraitis, kilęs iš garsios visoje Lietuvoje Giedraičių giminės, davusios Lietuvai tiek žymių dvasininkų – vyskupus Merkelį, Juozapą Arnulfą, Simoną ir dar daug dvasiškuoju mokslu pagarsėjusių asmenybių, anot lenkų istorikų, Lietuvoje per mažai žinomas, o Lenkijoje apie jį kuriami net interneto puslapiai. Tad ir varniškiai tą vakarą sužinojo daug naujo, neretas grįždamas namo džiaugėsi įdomiu pokalbiu, naujomis žiniomis.
Giedraičių istorija prasideda nuo Molėtų apylinkių, žinoma jau nuo Mindaugo laikų. Giminė buvo skilusi į dvi kryptis: kunigaikštiškosios herbe buvo kentauras, vėliau – rožė, o paprastojoje – lankas, kalavijas, tūba. Ši giminė davė Lietuvai 19 dvasininkų ir 19 karo bei visuomenės veikėjų.
Mykolas Giedraitis gimęs apie 1425 metus, Jurgio ir Marijonos šeimoje, mama buvo ypač religinga. Vaikystėje liko luošas, tai gal iš dalies nulėmė ir jo likimą. Tėvas juo mažiau rūpinosi, jis dažnai buvo vienišas, uždaras. Stojo į Bystrico Augustionų vienuolyną, kurio vyresnysis pastebėjo nepaprastą berniuko vidinį talentą ir išsiunčia į Krokuvą. Mykolas duoda įžadus, Krokuvos Universitete studijuoja filosofiją. Universitetas buvo lyg šventųjų kalvė – net 2 Mykolo bendramoksliai tapo palaimintaisiais. Baigęs tapo broliu vienuoliu, pasirinko tylią tarnystę Dievui, tapo zakristijonu. Asketiškas, griežtas, vienuoliams ne visiems patiko, kai kurie jį ignoruoja, bet jis neįsižeidžia, tylia malda atveria jų širdis. Jis ima burti Krokuvos žmones, jie eina į Krokuvos bažnyčią su savo problemomis. Mykolas tampa garsus – prie jo vartų laukdavo per naktį, jis net apsaugojo dalį vienuolyno nuo gaisro. Tokį jį padarė gilus maldos gyvenimas, subrandino kaip Dievo žmogų. Jis turėjo ir maldos viziją: išlik kantrus iki mirties ir turėsi garbės vainiką. Prieš mirtį įspėjo brolius, bet jie nepaklausė – vienuolyno namas buvo nusiaubtas gaisro. Mirė Mykolas 1585-05-04. Laidotuvių metu ir vėliau garsėjo stebuklingi žmonių išgijimai, maldų išklausymai. Po 36 metų kūną iškasus perlaidoti, jis buvo nesugedęs. Perlaidotas Šv. Morkaus bažnyčioje. Pradėta beatifikacijos byla. 1482 m. apie jį parašytas veikalas, Giedraičių herbe atsirado rožės ženklas – Mykolo ženklas, reiškiantis palaiminimą. Gaisras sunaikino daug beatifikacijos dokumentų, bet žmonės vis tiek Mykolą garbino. 1991 m. Lenkijos vyskupų konferencija atnaujino bylą, 1998m. perdavė į Kongregaciją, Mykolas Giedraitis paskelbtas Palaimintuoju, toliau renkama medžiaga paskelbti jį Šventuoju.
Pokalbio pabaigoje kunigas Saulius visiems maldininkams padovanojo „ Palaimintojo Mykolo Giedraičio litaniją“, kurią visi susikaupę, iš širdies pagiedojom.
Vlada Vengrienė