šv. Faustina - gailestingumo apaštalė

Šių dienų pasauliui kalbėti apie Gailestingumą dažnas sakys yra naivu ir nereikalinga, arba labai jau senamadiška ir nepatrauklu. Šiandieniname pasaulyje labai maža nuoširdumo, paprastumo ir supratimo. Didžiausios kliūtys, trukdančios mums susikurti norimą laimingą gyvenimą slypi ne išoriniame pasaulyje o mūsų viduje. Tai mūsų baimės, abejonės, nepasitikėjimas savimi ir kitais, per mažas pasitikėjimas Dievu ir jo Gailestingumu. Gailestingumo metais yra puiki proga naujai pažvelgti į savo tikėjimą, apmąstyti religijos laisvę ir prisiminti Gailestingumo žinią, kurią skelbė Gailestingumo apaštalai.

Viena iš Dievo Gailestingumo apaštalių Helena Kovalska, šiandien geriau žinoma kaip šv. Faustina, gimė 1905 m. Šiaurės Rytų Lenkijoje vargingoje valstiečių šeimoje. Nuo mažens mergaitei buvo būdingas pamaldumas, darbštumas ir paklusnumas, taip pat didelis jautrumas žmonių nelaimėms. Norą tapti vienuole pajuto ankstyvoje vaikystėje ir būdama penkiolikos ji paprašė tėvų leisti jai stoti į vienuolyną, bet šie nesutiko ir įdarbino tarnaite. Po ilgų ieškojimų, nes dauguma vienuolynų jos nepriėmė, 1925 m. Faustinai atsivėrė Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno Varšuvoje durys.

1933 m. apsigyveno Vilniuje, čia patyrė Jėzaus apsireiškimų, juos surašė savo dienoraštyje, kurį paskatino rašyti jos dvasios tėvas prof. kun. Michal Sopočko. Jo padedama Faustina ėmėsi skelbti Viešpaties Gailestingumą. Kunigas Michal Sopočko surado mažai žinomą dailininką Eugenijų Kazimirovskį, kuris sutiko nutapyti Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. pradžioje. Vienuolė lankėsi dirbtuvėje kas savaitę, kad nurodytų klaidas bei patikslintų detales. Pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas buvo nutapytas 1934-ųjų birželį. Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas 1935 m. Aušros Vartų koplyčioje Velykų penktadienio, šeštadienio bei Atvelykio sekmadienio tridieniu užbaigiant Jubiliejinius Pasaulio Atpirkimo metus.

Iš Vilniaus Faustina grįžo į Lenkiją. Visur ji dirbo paprastus virėjos, daržininkės, durininkės darbus. Paskutiniais gyvenimo metais išsivystė tuberkuliozė, apėmusi plaučius ir virškinamąjį traktą. Išsekinta ligos, nusilpusi fiziškai, bet subrendusi dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d.

Faustina patyrė didelių mistinių malonių: regėjimų, gavo nematomas stigmas, pranašystės dovaną ir apreiškimų apie Dievo gailestingumą. Dvasinio Faustinos gyvenimo gelmę atskleidžia Dienoraštis (Katalikų pasaulio leidiniai, 2014). Jame Faustinos mistinio bendravimo su Dievu patirtys, praskleidžiančios dangaus uždangas ir perduodančios pasauliui autorės gyvai išgyventą Dievo gailestingumo žinią. Per ją Dievas panorėjo iš naujo atskleisti savo gailestingumą. Jėzus jai sakė: „Žmonija neatras ramybės, kol neatsigręš su pasitikėjimu į dieviškąjį gailestingumą.“

Eugenijaus Kazimirovskio nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas turi savitą netikėtų atradimų ir dingimų istoriją. Paveikslo istorija turi ryškių analogijų su Lietuvos valstybingumo kaita. 1948 m. uždarius Šv. Mykolo bažnyčią Vilniuje ir panaikinus bernardinių vienuolyną, prasideda paveikslo klajonės: niekam nežinomas jis daugybę metų kabėjo atokioje Naujosios Rūdos bažnytėlėje netoli Gardino Baltarusijoje. Uždarius ir šią Bažnyčią ir išgabenus visą inventorių, Gailestingumo paveikslas per stebuklą lieka nepaliestas. 1986 m. dvi vienuolės atlieka beveik neįmanomą misiją – pergabena paveikslą per Lietuvos ir Baltarusijos pasienį ir jis sėkmingai pasiekia Vilnių, patikimas saugoti Šv. Dvasios bažnyčiai, iš kurios ir buvo pradėjęs savo kelionę. Čia jis išbūna iki pat 2005 metų, kai yra perkeliamas į šalimais esančią Dievo Gailestingumo šventovę. Simboliška ir kartu nepaprasta, jog ši kelionė, vos su kelių metų paklaida atitinka Lietuvos Nepriklausomybės praradimo ir atgavimo datas.

Apie Dievo Gailestingumo apaštalę šv. Faustiną, jos gyvenimą ir sąsajas su Lietuva varniškiams įtaigiai ir paprastai papasakojo Darbėnų parapijos klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas, kuris pratęsė kan. D. Gatauto inicijuotus Gavėnios šeštadienio pašnekesius. Tai naujiena Varnių parapijoje, suteikianti daug minčių pamąstymui ir įprasminanti gavėnios šeštadienio vakarus.

Alma Būdvytienė
Varnių parapijietė