DAR VIENAS ĮSIMINTINAS GAVĖNIOS PAŠNEKESYS

Kovo 19-ą, šv .Juozapo - Šventosios šeimos ir visos Bažnyčios globėjo - dieną, Varniuose lankėsi Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvas Aldonas Gudaitis SJ. Kaip ir kiekvieną Gavėnios šeštadienį, pokalbio tema buvo Dievo gailestingumas. Apie jį galima kalbėti nuolat: kaip Dievas nepavargsta atleisti, kaip apsieina su žmogumi, kaip pas nusidėjusįjį ateina su nuolankumu. ,,Esame ne kartą girdėję žodžius, kad Dievas myli žmogų, - sako kun. A. Gudaitis. - Dievas ne tik myli žmogų, bet nesmerkia nusidėjėlio. Tad jei jauties nusidėjėlis, Jis tavęs nepasmerks. Šią gerąją naujieną ir mes esame pašaukti skelbti taip, kaip tai darė Jėzus.“ Tad nereikia smerkti tų, kurie galvoja, elgiasi kitaip negu mes, nes nežinome, kaip pasielgtume jų vietoje. Gal tokie žmonės turi gilių sielos žaizdų ir jiems labai reikia Dievo meilės...

Išmintingi vienos močiutės per išpažintį pasakyti žodžiai: „Jei Dievas neatleistų nuodėmių, tai pasaulis seniai būtų sunaikintas.“ Iš tikrųjų, matyt, tokia Dievo profesija - atleisti. Mes netobuli: pažadam ir vėl nusidedam. Net popiežius Pranciškus drįsta save vadinti nusidėjėliu. Nesvarbu, kad jis, Dievo pašauktas, tarnauja žmonėms. „Taigi, priėję išpažinties, nors bažnyčioje pabūkim šventi, - kalbėjo kunigas jėzuitas. - Dievas gailestingas. Jis tiki mūsų pažadu.“

Popiežius Jonas Paulius I, kurio tarnystė tęsėsi tik 33 dienas, yra pasakęs, jog Dievo gailestingumas yra tai, kad Jis leidžia mums netgi sunkiai nusidėti tam, kad vėliau atleistų, kad žmogus nepasmerktų kitų, kad nuodėmė taptų gėriu. Juk dėl žmogaus nuodėmių į žemę atėjo Išganytojas, kad savo kančiomis ir mirtim išpirktų tas nuodėmes. Dievas nepavargsta atleisti - mes pavargstam atsiprašyti. Dar blogiau, kai netikim, kad Dievas mums atleis. Nusikalsti yra žmogiška, o atsiprašyti dieviška. Net mirdamas ant kryžiaus Jėzus prašė pasigailėjimo savo budeliams: „ Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro...“ Dievo gailestingumas leidžia mums pakliūti į sunkias  situacijose, kad nesmerktume savo artimųjų už jų gyvenimo klaidas, nes nežinome kito žmogaus širdies žaizdų. Po to gali būti labai nelengva atleisti sau, kad nemylėjai brolio ar pažįstamo dėl jo silpnybių. Sakykim, sunku mylėti alkoholiką, lengviau jį pasmerkti, negu suprasti, kodėl jis nuėjo tokiu keliu.

Gimtadieniai, sutuoktuvės, jubiliejai žmogaus gyvenime turėtų tapti gailestingumo švente. Tam yra išpažintis. Tačiau išpažintis - ne valykla. Popiežius Pranciškus yra pasakęs: „Išpažintis – tai žaizdų tvarstymas.“ Šventumo negalima kontroliuoti išpažintimi kas dvi savaites, kas mėnesį... Žmogus turi savo vidumi jausti, kada „apnuoginti širdį“.

Savo mintis apie Dievo gailestingumą kunigas A. Gudaitis baigė palinkėjimu: „ Išpažintis - dovana, Dievo gailestingumas -  nuostabus dalykas. Naudokimės tuo.“

  Romualda Poškutė,
Varnių parapijietė